Juozas SKRIPKAUSKAS
„ŪP“ korespondentas

Profesorius Bronius Bakutis ir Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų  asociacijos tarybos narys- ūkininkas Vilius Žiogas apeina ekologinio ūkio laukus.

Savo 25-metį švenčianti Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacija (LEŽA) „Gaja“ vasaros konferenciją surengė viename įdomiausių ir stipriausių šalyje ekologinių ūkių. Iki šiol Klaipėdos r. Kiškėnų kaime veikę du Žiogų šeimos ūkiai nuo šiol greičiausiai taps vienu, mat šeimos galva susirinkusiems konferencijos dalyviams viešai pranešė, kad savo ūkio vairą perduoda sūnui.
Valerijos Birutės ir Edvardo Žiogų bei jų sūnaus Viliaus Žiogo ūkiai šių metų konferencijai pasirinkti neatsitiktinai. Tai stiprūs, stambūs, seniai veikiantys ir ekologijos tradicijų nelaužantys ūkiai, šiemet vyresnieji Žiogai švenčia ir savo asmeninius jubiliejus. Taigi konferencija vyko trijų jubiliejų fone, skambėjo ne tik dalykinės kalbos, bet Gargždų bažnyčioje už jubiliatus buvo aukojamos šv. mišios, netrūko sveikinimų, tostų, dovanų.
Po iškilmių bažnyčioje ekologija besidomintys į konferenciją susirinkę ūkininkai, mokslininkai ir kiti svečiai išvyko į ekskursiją po Žiogų ūkius. Puikiai ūkio reikalus išmananti dr. Daiva Baltramaitytė supažindino svečius su jo laukais, išsibarsčiusiais po didelę teritoriją. Iš viso dviejuose ūkiuose – per tūkstantį hektarų žemės.

„Valerija Birutė ūkininkauti pradėjo anuomečiame kolektyviniame sode 1987 metais. Ji 38 metus išdirbo pieno pramonės technologe Klaipėdoje, o jos vyras Edvardas – Klaipėdos tabako fabrike, vėliau alaus darykloje. Taigi ūkis pradėtas kurti Kiškėnų kaime įsigytame 15 arų sklype.

Augino daržoves, vištas, vėliau kiaules… 1995 m. ūkininkai pasistatė tvartą, laikė 28 melžiamas karves, jau turėjo 70 ha žemės. Lietuvai įstojus į ES prasidėjo didžioji plėtra, parengtas ekologinio ūkio plėtros projektas, pagal kurį pastatyti nauji pastatai, plečiama banda. Iš Nyderlandų atsivežta galvijų veislinei bandai pagerinti. Tėvų Žiogų ūkyje šiandien laikomos 165 melžiamos karvės, ūkininkaujama 550 ha plote, visame ūkyje vystoma ekologinė gamyba“, – pasakojo konferencijos vedėja D. Baltramaitytė.
O sūnus Vilius, baigęs vidurinę mokyklą, norėjo mokytis agronomijos, tačiau paklausė tėvų ir pasirinko veterinariją. Lietuvos veterinarijos akademiją baigė 2000 m., įgijo veterinarijos gydytojo specialybę.
„Šalia įsikūręs V. Žiogo ūkis taip pat susietas su galvijais – tai mėsinių galvijų ūkis, jame yra 31 mėsinių simentalų veislės žindenė karvė, kiti galvijai penimi (juodmargių ir simentalų veislės). Vilius irgi ūkininkauja 550 ha plote. Ūkininkai niekada nenaudojo cheminių apsaugos priemonių, todėl abu ūkiai nuo 2002 m. įregistruoti ekologinių ūkių registre“, – pasakojo D. Baltramaitytė.

Konferencijos dalyviai prie ekologiškai auginamų kukurūzų lauko.

Konferencijos dalyviai prie ekologiškai auginamų kukurūzų lauko.

Aprodydama ūkininkų laukus, mokslininkė pasakojo, kuo jie tręšiami, kaip įdirbami. Antai pašarui naudojamų kukurūzų lauką pavasarį arė, prieš sėją du kartus skuto, įterpė kraikinio mėšlo ir dar papildomai skysto mėšlo. Pasėlis buvo tris kartus vagotas.

„Galima džiaugtis, kad nebuvo vyraujančių piktžolių, nors vėliau jų ir išdygo. Tačiau kukurūzai jau buvo pakankamai sustiprėję, ir žolės jų nebenustelbs“, – pasakojo D. Baltramaitytė, rodydama vešlius kukurūzus.
Kukurūzų pasėlis ryškiai skyrėsi nuo tų pasėlių, kuriuos esame įpratę matyti pagal modernias technologijas ūkininkaujančių žem­dirbių laukuose. Ten paprastai nematyti jokios žolės.
Lygiai taip pat buvo parodyti bei pakomentuoti raudonųjų dobilų ir motiejukų, pašarinių žirnių ir avižų mišinio, kiti laukai.
„Ūkininkai neperka įsėliui naudojamų paruoštų pašarinių žolių mišinių. Perkamos atskiros žolės, sumaišomos pagal savas receptūras ir sėjamos. Tokios praktikos laikomasi todėl, kad įvairių firmų paruošti mišiniai ūkininkams atrodo netinkami. Vieni netinka dėl dirvos savybių, kituose įdėta nereikalingų žolių dalis, jos stelbia viena kitą, trečiuose netinkamos atskirų komponentų proporcijos. Ūkininkai patys kulia savo raudonuosius dobilus ir juos naudoja sėjai. Tiesa, tokioje sėkloje daug šiukšlių, tačiau padedant geriems kaimynams pavyksta išvalyti. Praėjusių metų derlius su visomis šiukšlėmis buvo 7 tonos, 2 t šiukšlių teko išmesti, tačiau dobilų sėklos liko 5 tonos“, – ūkininkų patirtį konferencijos dalyviams atskleidė D. Baltramaitytė.

Žiogų ūkio svečiai prisivalgė ekologiškų žirnių.

Žiogų ūkio svečiai prisivalgė ekologiškų žirnių.

„Ūkininko patarėjas“ kalbino jaunąjį ūkio savininką V. Žiogą, klausdamas, kokie ekologinio ūkininkavimo privalumai.
„Mama visada buvo trąšų ir kitos chemijos priešininkė. Ji sako, kad per savo gyvenimą nė karto nedažė plaukų. Tai jau tapo mūsų gyvenimo būdu ir filosofija. Niekada negrįšime atgal, bus už ekologiją išmokos ar nebus. Juk save nuodysi, darbuotojai su herbicidais ir fungicidais kontaktuos, chemija kenks gyvuliams, o per juos – ir produktų vartotojams. Mes tiesiog gyvename pagal ekologijos principus“, – sakė V. Žiogas.
Sujungus abu ūkius susidaro didžiulis gamybos centras su galingu potencialu, tad plėstis, atrodo, nebebūtų kur. Vis dėlto V. Žio­gas šiek tiek praskleidžia ateities
perspektyvų paslapties šydą.
„Nesame galutinai įsitikinę, tačiau kitais metais galbūt įsigysime melžimo robotus. Taip pat svajoju apie pieno perdirbimą. Tai nebus mums visiems įprasta pieno produktų gamyba, sakyčiau, Lietuvoje tai būtų unikalus produktas, nors užsienyje jų yra. Tačiau šią svajonę palikime paslaptyje, ateičiai“, – savotišką mįslę užminė V. Žiogas.
O viena iš konferencijos rėmėjų AB „Lytagra“, pasinaudodama Žiogų ūkiuose esančia pašarų ruošimo technika, surengė tikrą lauko dieną apie žolinių pašarų ruošimą.
Į konferenciją atvyko ekologinį ūkininkavimą propaguojančių mokslininkų grupė. Tarp jų buvo LEŽA „Gaja“ prezidentė prof. habil. dr. Vanda Žekonienė, prof. dr. Bronius Bakutis, agronomijos daktarė Rasa Karklelienė.

Asociacijos „Gaja“ vasaros konferencija Žiogų ūkyje.

Asociacijos „Gaja“ vasaros konferencija Žiogų ūkyje.

„Mūsų „Gajai“ sukako 25 metai, ir mūsų balsas kartais atsispindi ministerijos valdininkų kalbose, tik reikia ilgai ir nuobodžiai kartoti. Asociacijos žmonės nebijo tiesiai šviesiai pasakyti, kur žmogus klysta, ar tai būtų itin pažangus ūkininkas, ar ministras, ar kitas kolega. Tikėkimės, kad doriems, sąžiningiems Lietuvos ekologams ir toliau padėsime, už juos pakovosime. Lenkiuosi Žiogų šeimynai, kuri geba organizuoti tokius renginius ir paperka pavydėtinu nuoširdumu. Visada sakiau, kad žemės ūkyje turi veikti šeimos ūkiai, tėvų darbus turi perimti vaikai. Manau, kad šiame ūkyje tokiu keliu ir einama“, – kalbėjo „Gajos“ prezidentė V. Žekonienė.

Galbūt šventės organizatorių taip buvo susitarta, gal tai sutapimas, tačiau priimdamas vieną iš sveikinimų solidžiausią jubiliejų atšventęs Edvardas Žiogas viešai patikino, kad ūkio vairą perduoda sūnui Viliui. Gali būti, jog artimiausiu metu išgirsime apie dviejų stambių ekologinių ūkių susijungimą. Nors realiai, žinoma, čia jau seniai ūkininkaujama kartu, šeimyniškai.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *